Gvazdikėliai pasižymi aštriu, tačiau gaiviu aromatu, žaviu mentolio, kamparo ir eukalipto skoniu. Gvazdikėlių karštis ir tekstūra reiškia, kad jie gali būti atsparūs karščiui gaminant užpilus ir ruošiant maistą. Tačiau būkite atsargūs ir nevirkite jo per ilgai, nes dėl to aromatas gali tapti per stiprus. Puikiai tinka su: šokoladiniais desertais, avienos troškiniais, sriubomis, jautienos troškiniais ir karštu vynu.
Gvazdikėliai gaunami iš džiovintų gvazdikmedžio žiedų. Šis atogrąžų medis, priklausantis Myrtaceae šeimai, kilęs iš Moluko salyno Indonezijoje. Per šimtmečius šis medis buvo pristatytas į Pietų Ameriką, Afriką, Indiją ir Aziją. Jo pėdsakų rasta net ant sudegusios virtuvės Mesopotamijos vietovėje Terqa Sirijoje, datuojamoje 1700 m. pr. m. e.
III a. pr. m. e. Kinijos dvariškiai kramtė gvazdikėlius, kad atgaivintų kvėpavimą prieš susitikimą su imperatoriumi. XVIII a. gvazdikėlius į Prancūziją atvežė prancūzų agronomas Pierre’as Poivre’as, kuris keletą augalų atgabeno iš Molukų salų olandams bandant monopolizuoti prekybą prieskoniais. Žiedai skinami rankomis, kai pumpurai šiek tiek paruduoja. Tada gvazdikėliai džiovinami saulėje ant kilimėlių ir perstumdomi, kad išvengtų fermentacijos, o po to rūšiuojami rankomis.
Sudedamosios dalys
Gvazdikėliai
Kilmės šalis
Madagaskaras
Laikymo sąlygos
Laikyti sausoje ir vėsioje vietoje.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.