Madagaskaras! Ši didžiulė sala yra dosnios ir turtingos ekosistemos namai bei retų laukinių pipirų lopšys, kurie dar visai neseniai buvo beveik nežinomi, o šiuo metu tapo itin geidžiami geriausių virtuvės šefų prieskonių lentynose – Voatsiperifery pipirai. Šie pipirai auga tik laukinėmis sąlygomis, tyros gamtos apsuptyje. Tiesa, žmonėms juos surinkti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti.
Madagaskaro sala (salos ilgis, kaip atstumas tarp Amsterdamo ir Madrido), esanti prie Mozambiko krantų, yra dosnios ir turtingos ekosistemos namai. Tropiniame „Raudonosios salos” klimate kultivuojama didžiulė žemės ūkio įvairovė – nuo daržovių ir egzotinių vaisių iki įvairiausių prieskonių, tokių kaip gvazdikėliai, rausvieji pipirai, ciberžolė, pipirai ir, žinoma, nuostabioji burboninė vanilė! Visi šie skoniai bei aromatai randami tradiciniame malagasių troškinyje – romazava. Tačiau sala taip pat yra retų laukinių Voatsiperifery pipirų lopšys.
Gerai slepiama paslaptis
Norint rasti paslaptingajį Voatsiperifery pipirą, reikia palikti triukšmingą Madagaskaro sostinę Antananarivo ir keliauti į pirminio miško širdį – Voatsiperifery pipirai auga tik laukinėmis sąlygomis, tyros gamtos apsuptyje. Kelias valandas važiuodami duobėtais miško keliais bei dulkėtais keliukais, po to kelis kilometrus eidami pėsčiomis stačiais takeliais, šen bei ten kirsdami ryžių laukus, atrasite miško pakraštyje esančius pipirų rinkėjų kaimelius.
Voatsiperifery pipirai – aukštumų vynmedžiai
Išvertus iš malagasių kalbos Voatsiperifery reiškia “vynmedžio vaisiai”. Šie laukiniai pipirai mėgsta pavėsį, kurį suteikia aukšti medžiai ir auga tik miške… tiksliau, medžių viršūnėse.
Šis augalas yra vijoklinis vynmedis, kuris stiebiasi aukštyn supdamasis aplink medžio kamieną bei žydi ant medžių vainiko. Dažniausiai tankiame miške, vijoklių ir krūmokšnių apsuptyje, yra itin sunku pastebėti voatsiperifery pipirų vynmedžius, o šių pipirų augimo vietą vietiniai rinkėjai dažnai kruopščiai saugo paslaptyje.
Pipirai siekiantys dangų
Voatsiperifery pipirai renkami tik rankomis nuo spalio iki gruodžio mėnesio, kai sėklos būna raudonos. Šių dangiškų pipirų rinkimas – itin atsakingas darbas. Rinkėjams dažnai tenka užsiropšti į 30 metrų siekiančias medžių viršūnes, naudojantis tik savo įgūdžiais ir patirtimi. Voatsiperifery vynmedžiai bei juos globojantys medžiai niekada nekertami – taip kovojama su miškų kirtimu bei siekiama apsaugoti tradicinį amatą.
Griežta ir kruopšti atranka
Surinkti bei į kaimus parnešti Voatsiperifery pipirai 2-3 dienas džiovinami saulėje, kad juos būtų galima geriausiomis sąlygomis nugabenti į surinkimo vietas. Norint gauti 1 kg džiovintų pipirų, reikia apie 5 kg šviežių pipirų. Poto pipirai pereina paskutinį apdorojimo etapą – jie džiovinami saulės atokaitoje, kol pipirų grūdeliai pilnai išdžiūna, o tada šie yra kruopščiai rūšiuojami rankomis – taip pašalinami likusios šakos ir koteliai.
Voatsiperifery pipirai priklauso piper borbonense rūšiai (kilę iš Burbono salų – šiuo metu tai Prancūzijos užjūrio teritorija – Reunjonas). Jis yra stipresnis ir aštresnis nei Piper nigrum rūšies pipirai. Dėl aštraus ilgai išliekančio gaivaus skonio bei gėlių, medžio, citrusinių vaisių aromatinių natų Voatsiperifery pipirai pasižymi išties unikaliu ir išskirtiniu skoniu.
Nors vietiniai gyventojai gali mėgautis šviežiais pipirų grūdeliais (paprastai jie sutrinami kartu su česnaku ir imbieru, kad būtų pagaminta aštri pasta, naudojama įvairiems padažams), džiovinti Voatsiperifery pipirai užkariavo likusio pasaulio gyventojų širdis!
